2013-03-11

Plikytos tešlos virtinukai su bulvių įdaru


Nesu ištikima lietuviškos virtuvės gerbėja. Nebevalgau cepelinų (nebent iš Anglijos grįžtančios draugės proga kartą per metus), vėdarų, bulvinių blynų, nei kitų „naminių“ vingrybių, kurios vaikystėje buvo įprastas pietų stalo pasirinkimas. Iš visų prisiminimų pasilikau tik blynus ir virtinukus su bulvėmis – jų pasiilgstu absoliučiai visada! Su blynais reikalas paprastas, bet vat su bulvių virtinukais bėda iki šiol buvo neišspręsta – keliaudavau arba pas mamą, arba į Vilniaus koldūninę Savičiaus g. Mama, aišku, niekad nenuvildavo, labiau gal neįprasta nuvažiavus 150 km užsiprašyti pietums koldūnų, o vat Savičiaus gatvėje nusivylimas ir vykę pietūs = 50/50.
Kadangi jau gerą pusmetį archyvuose gulėjo nužiūrėtas plikytos tešlos receptas virtinukams, jaučiau, kad šiandien TA DIENA, kai atėjo laikas „perkąsti“ ir juos :) Tešlos receptas tikrai tobulas- malonumas su tokia darbuotis! O įdaras – skonio reikalas. Mano skonis reikalauja bulvių. Ir ne žalių, tarkuotų ar su spirgučiais! Tiesiog virtų trintų bulvių - kaip vaikystėje! Įdomu, ar yra bendrininkų, turinčių identišką poreikį? ;)
 
 
Plikyta tešla:
375 g miltų
1,5 VŠ alyvuogių aliejaus
150 ml verdančio vandens
0,5 AŠ druskos

 
Įdaras:
5 vidutinės virtos ir sutrintos bulvės

 
Aliejų, druską ir verdantį vandenį supilti į miltus. Išmaišyti šaukštu ir leisti pravėsti kelias minutes, tuomet išminkyti rankomis. Jei tešla pasirodytųper kieta, galima dar šiek tiek įpilti verdančio vandens. Išminkytą tešląpalikti pastovėti ~10 min., nes tada ji tampa daug elastingesne ir lengviau kočiojama.
Paruoštą tešlą plonai iškočioti, išspausti skrituliukus (pvz., vyno taurės pagalba), ant jų dėti rutuliuką įdaro, perlenkti perpus, suklijuoti kraštus (jei prastai limpa, galima patepti vandeniu), užsukti pynute taip, kaip matosi nuotraukoje.
Dėti į verdantį vandenį ir virti keletą minučių, kol iškils į paviršių.Valgyti su mėgstamu padažu.
 
 
Skanaus! 

 
Receptas pagal: čia

10 komentarų:

  1. Gyvenime tokių virtinukų nevalgiau, ir net neįsivaizduoju skonio... koldūnai su virtomis bulvėmis, būtų įdomu paragauti :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pasirodo, virtinukais dar įmanoma nustebinti! :D Vilma, bet prekybos centruose irgi galima įsigyti su bulvėmis, tik ten jų konsistencija man visiškai nepriimtina- kažkokia skysta bulvių masė. Man patinka tokie, kokius aš nuo mažų dienų "pažinojau" :) Bet tiesą sakant, mažai turiu pažįstamų, kurie mėgtu su bulvėmis, nors man jie - tobuli! Turėsi laiko ir ūpo, pabandyk! ;)

      Panaikinti
  2. Šita tešla tikrai superinė, visai neseniai dariau virtinukus pagal šį receptą. O su bulvėm virtinukus kažkada išbandžiau norėdama maloniai nustebinti vyrą, kuris bulvių mylėtojas, tai rezultate teko pačiai valgyt, nors aš, kaip ir tu bulvių patiekalų skonį jau užmiršus:D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vaiva, o kuo bulves vyrui virtinukuose neitiko? :)

      Panaikinti
    2. Kas ten jį žino:)) dažniausiai būna toks atsakymas "nu zinok, man nelabai..." :D

      Panaikinti
  3. Žinokit ir aš nuo mažens virtinukus su bulvėmis valgau, mano tėčiui jie patinka. O vat savo vyrui kai pasiūliau su bulvėmis, tai sakė "nu valgomi, bet tik iš bėdos" :) Kažkaip manau žmonėms asociacija bulvės+miltai sunkiai suvokiami.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sunku nuspėti, kodėl daugeliui tokios blogos asociacijos, bet man jie tikrai tobuli. :) Atradau tešlą, su kuria lengvai susitvarkau, dabar procesui galo nebus - ir verdu, ir šaldau, ir apie naujus įdarus mastau. Kiekvienas atsirinks, kas jam skaniausia. ;)

      Panaikinti
  4. Mano vyras turi slaviško kraujo, tai jų šeimoj virtinukai su bulvėmis yra taip pat įprasta kaip mums su mėsa. Pradžioj aš irgi raukiausi ir neragavau net, o dabar pakankamai dažnai padarau ir pati. Tešlos receptas superinis, bet į bulves ukrainiečiai deda kepintų lašinukų(tik ne rūkytų, galima sūdytų arba šviežių, aš kartais lašinukus pakeičiu ir grybais šviežiais arba džiovintais) ir svogūnų. Dar į bulvių masę kartais dedu kiaušinio baltymą, tik nebūtinai, čia žiūrint kokios konsistencijos masė išeina.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ugne, smagu rast bendraminčių šita tema! :D Ant vienos rankos pirštų suskaičiuočiau tuos, kuriems toks valgis pažįstamas, įprastas ir ragautas. O man vat vienas iš kasdieninių vaikystės patiekalų, atėjusių iš močiutės, nors giminėj jokio slaviško kraujo! Gal kažkas kažkur nusižiūrėjo, nes Šiaurės Aukštaitijoje, aplink Panevėžį, pasirodo, tai irgi nėra įprasta. Variantas su spirgučiais man pažįstamas, nes tik tokį kavinėse dar įmanoma aptikti, jei ieškai naminio skonio (beje, specialiai užsuku į vieną Vilniaus koldūninę). Tik spirgučių aš nemėgstu, man skaniau be jų, bet vat idėja su grybais įdomi...reiktų kada išbandyti. ;)

    AtsakytiPanaikinti