Plikytos tešlos virtinukai su bulvių įdaru

Nesu ištikima lietuviškos virtuvės gerbėja. Nebevalgau cepelinų (nebent iš Anglijos grįžtančios draugės proga kartą per metus), vėdarų, bulvinių blynų, nei kitų „naminių“ vingrybių, kurios vaikystėje buvo įprastas pietų stalo pasirinkimas. Iš visų prisiminimų pasilikau tik blynus ir virtinukus su bulvėmis – jų pasiilgstu absoliučiai visada! Su blynais reikalas paprastas, bet vat su bulvių virtinukais bėda iki šiol buvo neišspręsta – keliaudavau arba pas mamą, arba į Vilniaus koldūninę Savičiaus g. Mama, aišku, niekad nenuvildavo, labiau gal neįprasta nuvažiavus 150 km užsiprašyti pietums koldūnų, o vat Savičiaus gatvėje nusivylimas ir vykę pietūs = 50/50.

Kadangi jau gerą pusmetį archyvuose gulėjo nužiūrėtas plikytos tešlos receptas virtinukams, jaučiau, kad šiandien TA DIENA, kai atėjo laikas „perkąsti“ ir juos :) Tešlos receptas tikrai tobulas- malonumas su tokia darbuotis! O įdaras – skonio reikalas. Mano skonis reikalauja bulvių. Ir ne žalių, tarkuotų ar su spirgučiais! Tiesiog virtų trintų bulvių - kaip vaikystėje! Įdomu, ar yra bendrininkų, turinčių identišką poreikį? ;)

 

 

Plikyta tešla:

375 g miltų

1,5 VŠ alyvuogių aliejaus

150 ml verdančio vandens

0,5 AŠ druskos

 

Įdaras:

5 vidutinės virtos ir sutrintos bulvės

 

Aliejų, druską ir verdantį vandenį supilti į miltus. Išmaišyti šaukštu ir leisti pravėsti kelias minutes, tuomet išminkyti rankomis. Jei tešla pasirodytųper kieta, galima dar šiek tiek įpilti verdančio vandens. Išminkytą tešląpalikti pastovėti ~10 min., nes tada ji tampa daug elastingesne ir lengviau kočiojama.

Paruoštą tešlą plonai iškočioti, išspausti skrituliukus (pvz., vyno taurės pagalba), ant jų dėti rutuliuką įdaro, perlenkti perpus, suklijuoti kraštus (jei prastai limpa, galima patepti vandeniu), užsukti pynute taip, kaip matosi nuotraukoje.

Dėti į verdantį vandenį ir virti keletą minučių, kol iškils į paviršių.Valgyti su mėgstamu padažu.

 
 

Skanaus! 

 

Receptas pagal: čia